- susiūbuoti
- susiūbúoti 1. intr. DŽ, NdŽ, Ilg imti siūbuoti, sulinguoti: Susiūbavo šilas, palinko pušys ir ėmė suktis ratu tarsi šokdamos mergaitės V.Bub. Kai tik nuvažiavo vargšas į mišką, pasistatė arklius pagal eglę – susiūbavo eglė iš šaknų ir prispaudė abu arklius ant žemės LTsIV227. Papūtė vėjelis, … susiūbavo mieželiai ir žalios avižėlės KrvD140. 2. tr. Graž, Srj sujudinti, kad imtų siūbuoti, linguoti: Reikia susiūbuot [kertamą medį], gal jau ir grius Ūd. Rugeli žiemkentėli, vai tu siūbavai žiemą vasarėlę ir susiūbavai jauną bernelį, plieno dalgelį LTR(Mrj). Vai tu eglele, žiemos siūbuonėle, tu susiūbavai devynias šakeles, o šią dešimtą žalią viršūnėlę (d.) Ig. 3. intr. subanguoti, suvilnyti: O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis; susiūbavę žali ežerai keturi ją bučiuoja jautriai bangomis Mair. Susiūbavo marios, ir iš marių dugno išplaukė baisus smakas su devynioms galvoms BsPIII24. 4. intr. dideliam būriui sujudėti: Visi kaip jūra susiūbavo gintis B.Sruog. Susiūbãvo žmonės kaip marios NdŽ. ║ prk. imti bruzdėti: Susiūbavo čia žmonės vėl: neikime ir neikime ketvirtąją dieną! rš. 5. intr. neišlaikyti pusiausvyros, susvyruoti: Jis susiūbavo ir parkniubo rš. | Dangaus galybės susiūbuos brš. | refl. prk.: Ar sykį kilo karas, ar sykį susisiūbãvo (neteko tvarkos) pasaulis?! Smn. \ siūbuoti; atsiūbuoti; įsiūbuoti; išsiūbuoti; nusiūbuoti; pasiūbuoti; parsiūbuoti; prasiūbuoti; prisiūbuoti; susiūbuoti; užsiūbuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.